Kai kalbama apie sėkmingą ugdymą, dažniausiai orientuojamasi į akademinius pasiekimus. Tačiau šiuolaikinis švietimas vis dažniau peržengia tradicinio akademinio ugdymo ribas, pripažindamas, kad sėkmingam žmogaus augimui vien žinių bagažo nepakanka. Šiuolaikinis pasaulis reikalauja daugiau: gebėjimo suprasti save, bendrauti ir kurti saugią aplinką. Tai pabrėžia ir Kėdainių šviesiosios gimnazijos geografijos mokytoja Danguolė Chochlovienė bei lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta Jakštienė, kurios 2026 m. lapkričio 1–7 dienomis dalyvavo „Erasmus+“ KA1 kursuose apie socialinį ir emocinį ugdymą (SEU) „Unlock the power of social and emocional learning (SEL) in education“, kurie vyko Kipre, Limasolio mieste (mobilumas įgyvendintas pagal Kėdainių šviesiosios gimnazijos „Erasmus+“ akreditaciją Nr. 2023-1-LT01-KA120-SCH-000190143, projektas Nr. 2025-1-LT01-KA121-SCH-000312204; bendrai finansuoja Europos Sąjunga). Kursus, kuriuose dalyvavo pedagogai iš trijų valstybių: Lietuvos, Bulgarijos ir Italijos, organizavo DOREA EDUCATIONAL INSTITUTE, vedė lektorė Karolina Gladych. Mokymų dalyviai daug dirbo poromis ir grupėmis, analizavo konkrečias praktines situacijas, dalijosi patirtimi, kūrė pamokų, kuriose taikomi socialinio ir emocinio ugdymo elementai, planus.
Emocinis saugumas: nuo ko viskas prasideda?
Vis dar pasigirsta nuomonių, kad socialinis ir emocinis ugdymas atima laiką, kurį būtų galima skirti akademiniam turiniui. Tačiau SEU apibrėžiamas kur kas giliau – tai mokymasis, ugdantis gebėjimus atpažinti bei valdyti emocijas, praktikuoti sąmoningą įsitraukimą ir rodyti prosocialų elgesį, siekiant visuomenės gerovės ir tvaresnės planetos. Šie tarptautiniai mokymai atvėrė naują požiūrį į tai, kaip socialinis-emocinis ugdymas (SEU) gali pakeisti kasdienį mokyklos gyvenimą, padėti moksleiviams jaustis saugiai, įvertintiems ir pasitikintiems savimi.
Kalbant apie saugios aplinkos kūrimą klasėje, būtina akcentuoti, kad viskas prasideda nuo šiltų ir pagarbių santykių tarp mokytojo bei mokinio kūrimo. Kursų dalyvės taip pat sužinojo, kad, siekiant užtikrinti mokinių emocinį saugumą, būtina atkreipti dėmesį į keturis pagrindinius pamokų planavimo principus: nuoseklumą, aktyvumą, kryptingumą ir aiškumą. Jais vadovaujantis suplanuotos pamokų veiklos leidžia mokiniams jausti daug mažesnę įtampą, tad galima susitelkti į mokymąsi. Didelę įtaką ugdymui daro ir aplinka, kurioje mokomasi: svarbu, kad erdvės būtų pritaikytos ne tik tradiciniam mokymuisi suoluose, bet ir grupiniam darbui bei ramiam poilsiui pertraukų metu. Ypač svarbu, kad mokinių balsas būtų girdimas – kai taisyklės ir susitarimai kuriami bendrai, kai į mokinių idėjas atsižvelgiama ir jos realizuojamos, jaunuoliams sudaromos sąlygos jaustis reikalingiems ir įvertintiems. Kursuose daug diskutuota ir apie tai, kad geram emociniam mokyklos mikroklimatui labai svarbi nuostata asmenybių skirtumus traktuoti kaip privalumus, klaidas vertinti ne kaip priežastis bausmei, o kaip natūralią galimybę mokytis ir tobulėti.
Konfliktų valdymas ir saviugdos būtinybė
Viena vertingiausių kursų praktinių dalių – konfliktinių situacijų sprendimo metodika, paremta keturių žingsnių sistema SUSTOK – SAKYK – KLAUSYK – SPĘSK. Pirmasis svarbus žingsnis konfliktinių situacijų metu – gebėjimas sustoti ir nurimti. Antrajame etape skatinama išsakyti savo jauseną bei poreikius, vertinant kito žmogaus poelgį, o ne patį asmenį, trečiajame – atidžiai klausytis ir pasitikslinti, ar kito pozicija suprasta teisingai. Galiausiai ieškoma bendro sprendimo. Toks metodas ugdo sąmoningumą ir padeda moksleiviams valdyti savo emocijas bei spręsti konfliktus. Grupėse diskutuota, kaip padėti nurimti įsiaudrinusiems vaikams. Kartu su kitais kursų dalyviais ieškota būdų, kaip spręsti patyčių problemą ugdymo įstaigose.
Be kasdieniame mokytojų darbe kylančių iššūkių sprendimo, daug kalbėta ir apie tai, kad ne tik mokinių, bet ir mokytojų emocinis saugumas yra labai svarbus. Lektorė pabrėžė saviugdos svarbą, akcentavo, kad emocinė gerovė priklauso nuo paties asmens sąmoningumo ir pastangų. Kursų dalyviai išbandė įvairius atsipalaidavimo ir streso mažinimo būdus. Taip pat mokytasi atpažinti „minčių spąstus“, į kuriuos pakliūva žmonės, kai daro išankstines išvadas, savaip interpretuoja kito elgesį, nors tam nėra jokio realaus pagrindo. Analizuodami konkrečius atvejus, dalyviai mokėsi pažvelgti į situacijas iš įvairių perspektyvų, stiprino aktyvaus klausymosi įgūdžius. Pedagogai iš Lietuvos, Bulgarijos ir Italijos ieškojo būdų, kaip SEU elementus sklandžiai pritaikyti įvairių dalykų pamokose: kaip suaktyvinti mokinių dėmesį, kaip kurti pozityvią atmosferą klasėje.
Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytojų parsivežtos žinios – tai investicija į ateitį. Tai naudinga patirtis, padedanti kurti atviresnę, empatiškesnę ir emociškai saugesnę mokyklos bendruomenę.
Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokytojos Danguolė Chochlovienė ir Asta Jakštienė








